Dar prieš dešimtmetį didžiausias iššūkis buvo apsispręsti, ar verta investuoti į nuosavą elektros gamybą. Šiandien situacija pasikeitė. Technologija tapo prieinamesnė, o diskusijos vis dažniau sukasi apie kitą klausimą: kokio dydžio sistema iš tiesų reikalinga. Nors gali atrodyti, kad atsakymas paprastas, energetikos specialistai pabrėžia, jog būtent neteisingai pasirinkta galia yra viena dažniausių priežasčių, kodėl investicija nepasiekia laukiamų rezultatų.
Tarptautinė energetikos agentūra prognozuoja, kad iki šio dešimtmečio pabaigos saulės energetika išliks sparčiausiai augantis elektros gamybos sektorius pasaulyje. Tuo pat metu keičiasi ir požiūris į pačią investiciją. Vis daugiau dėmesio skiriama ne maksimaliai generacijai, o gebėjimui pagamintą energiją sunaudoti efektyviai.
Namo plotas nėra svarbiausias rodiklis
Viena dažniausių klaidingų prielaidų yra manyti, kad elektrinės dydis tiesiogiai priklauso nuo namo kvadratūros. Praktikoje du vienodo ploto namai gali suvartoti visiškai skirtingą elektros kiekį. Skirtumą lemia daugybė veiksnių. Vienuose namuose elektra naudojama tik buitiniams prietaisams ir apšvietimui, kituose ji reikalinga šildymui, karšto vandens ruošimui, baseino įrangai ar elektromobiliui įkrauti. Dėl šios priežasties svarbiausiu rodikliu laikomas metinis elektros suvartojimas, o ne pastato dydis.
Europos Komisija pabrėžia, kad augant elektrifikacijai elektros poreikis namų ūkiuose artimiausiais metais tik didės. Šilumos siurbliai, elektromobiliai ir išmanūs namai tampa ne išimtimi, o nauju standartu, todėl planuojant investiciją svarbu galvoti ne tik apie dabartinius, bet ir apie būsimus poreikius.
Kodėl pernelyg didelė sistema gali kainuoti brangiau?
Dar visai neseniai buvo populiaru manyti, kad kuo didesnė elektrinė, tuo daugiau finansinės naudos ji sukurs. Toks požiūris susiformavo laikotarpiu, kai elektros kainos sparčiai augo, o pagamintos energijos realizavimas nekėlė didesnių iššūkių.
Saulės energetika Lietuvoje išgyvena spartų augimą. Per metus gaminančių vartotojų skaičius padidėjo beveik 30 proc. ir viršija 180 tūkst.
Šiandien Europos elektros rinka atrodo kitaip. Saulėtomis dienomis, kai vienu metu gamina milijonai elektrinių, elektros pasiūla kai kuriuose regionuose tampa didesnė už paklausą. Dėl to biržoje vis dažniau fiksuojamos labai žemos, o kartais net neigiamos elektros kainos. Tokios tendencijos jau stebimos Vokietijoje, Nyderlanduose, Belgijoje ir kitose valstybėse, kuriose saulės energetikos plėtra prasidėjo anksčiau.
Tai nereiškia, kad didesnė sistema yra blogas pasirinkimas, tačiau jos nauda tiesiogiai priklauso nuo to, kiek pagamintos energijos pavyksta sunaudoti pačiam. Kuo daugiau elektros vartojama tuo metu, kai ji gaminama, tuo didesnis bendras investicijos efektyvumas.
Lietuva sparčiai artėja prie brandžios saulės energetikos rinkos
Dar 2020 metais Lietuvoje saulės elektrinių įrengta galia buvo palyginti nedidelė, tačiau per kelerius metus situacija pasikeitė. Šiandien šalis pagal įrengtą galią vienam gyventojui jau priskiriama prie sparčiausiai augančių Europos rinkų, o gaminančių vartotojų skaičius kasmet didėja. Toks augimas keičia ir pačią elektros sistemą. ESO bei Litgrid ne kartą yra atkreipę dėmesį, kad ateityje vis didesnę reikšmę turės ne vien pagamintos energijos kiekis, bet ir jos paskirstymas laike. Kitaip tariant, svarbu ne tik pagaminti elektrą, bet ir ją vartoti tada, kai ji gaminama.
Pasaulinės atsinaujinančios energetikos agentūros IRENA duomenimis, daugiau kaip du trečdaliai visų naujai pasaulyje įrengiamų elektros gamybos pajėgumų šiandien yra susiję su saulės energetika. Tai rodo, kad konkurencija tarp gamintojų didės, todėl efektyvus energijos naudojimas taps vis svarbesniu ekonominiu veiksniu.
Veesla.lt nuotrauka
Ateities poreikiai gali būti svarbesni už dabartinius
Vien praėjusių metų elektros sąskaitų analizė ne visada leidžia priimti geriausią sprendimą. Neretai per artimiausius penkerius ar dešimt metų pasikeičia ne tik elektros vartojimo įpročiai, bet ir visas namų ūkio energijos balansas.
Vis daugiau gyventojų atsisako iškastinio kuro šildymo, renkasi šilumos siurblius, įsigyja elektromobilius arba planuoja energijos kaupimo sistemas. Tokie pokyčiai gali padidinti metinį elektros poreikį keliais tūkstančiais kilovatvalandžių. Kita vertus, pasitaiko ir priešingų situacijų. Pasikeitus šeimos sudėčiai ar gyvenimo būdui elektros sunaudojama mažiau nei anksčiau, todėl planuojant investiciją svarbu vertinti ne vien šiandieną. Specialistai vis dažniau rekomenduoja modeliuoti bent dešimties metų perspektyvą, nes būtent toks laikotarpis geriausiai atspindi ilgalaikę investicijos naudą.
Būtent todėl atsakymas į klausimą, kokio dydžio saulės elektrinė reikalinga konkrečiam namui, negali būti vienodas visiems. Jį lemia ne stogo plotas ar kaimyno pasirinkimas, o individualūs elektros vartojimo įpročiai, planuojami pokyčiai ir gebėjimas pagamintą energiją panaudoti kuo efektyviau. Brandžioje energetikos rinkoje tai tampa svarbiau nei pati elektrinės galia.