Daugelis mokosi taip, kaip įprato mokykloje: skaito tekstą vėl ir vėl, pasibraukia svarbias vietas ir tikisi, kad įsimins. Tyrimai rodo, kad būtent šie populiariausi būdai yra vieni neveiksmingiausių. Tikras įsiminimas veikia kitaip, ir kai supranti, kaip, mokytis pavyksta greičiau ir su mažesnėmis pastangomis.
Kodėl kartotinis skaitymas apgaudinėja
Skaitant tą patį tekstą kelis kartus atsiranda pažįstamumo jausmas, kurį lengva supainioti su žinojimu. Medžiaga atrodo aiški, bet vos uždarius knygą didelė jos dalis dingsta. Tai vadinama pažinimo iliuzija — atrodo, kad moki, kol reikia atgaminti be teksto prieš akis.
Dar keisčiau, kad pabraukymai ir spalvinimas šio jausmo tik sustiprina. Jie sukuria darbo įspūdį, bet smegenų iš tikrųjų nepriverčia dirbti, o būtent pastanga ir kuria tvirtą atmintį.
Aktyvus prisiminimas — galingiausias įrankis
Vietoj to, kad dar kartą perskaitytum, užsiverk medžiagą ir bandyk viską atgaminti iš atminties. Šis metodas, vadinamas aktyviu prisiminimu, priverčia smegenis ištraukti informaciją, o kaip tik tas ištraukimas ją ir įtvirtina. Iš pradžių sunku, bet būtent sunkumas ir yra ženklas, kad mokymasis veikia.
Praktiškai tai gali būti klausimai sau, kortelės su klausimu vienoje ir atsakymu kitoje pusėje ar tiesiog pasakojimas sau balsu, ką prisimeni. Kuo dažniau atgamini, tuo tvirčiau žinios įsitvirtina.
Kartok su pertraukomis, ne viską iš karto
Dar XIX amžiuje psichologas Hermannas Ebbinghausas aprašė vadinamąją užmiršimo kreivę — dėsnį, kad didžiąją naujos informacijos dalį pamirštame jau per pirmas paras. Būtent todėl vienas ilgas zubrijimas prieš egzaminą veikia prastai: informacija spėja išgaruoti dar prieš pritaikymą.
Sprendimas — kartoti medžiagą su vis didėjančiais tarpais. Pakartok šiandien, po poros dienų, paskui po savaitės, ir kaskart atmintis atsinaujina bei tvirtėja. Toks paskirstytas mokymasis reikalauja mažiau laiko, bet duoda daug ilgesnį rezultatą nei viskas paskutinę naktį.
Maišyk temas ir aiškink kitiems
Kai mokaisi kelių dalykų, nesikaltink į vieną, kol jo neužbaigi. Skirtingų, bet susijusių temų maišymas priverčia smegenis atskirti ir taikyti žinias lanksčiau, o tai ypač padeda ten, kur reikia spręsti uždavinius, o ne tik atpasakoti.
Galingiausias patikrinimas — bandymas paaiškinti temą paprastais žodžiais, tarsi kitam žmogui. Jei paaiškinti nesiseka, iškart matyti, kur žinios silpnos. Taip mokymasis iš pasyvaus skaitymo virsta aktyviu procesu, o būtent toks jis ir įsimena ilgam.