Atsisėdi mokytis, bet pirma reikia išgerti arbatos, sutvarkyti stalą, greitai peržiūrėti telefoną — ir štai jau praėjo valanda, o knyga vis dar neatversta. Šis ratas pažįstamas beveik kiekvienam, ir jis nėra tinginystės ženklas. Atidėliojimas dažniausiai kyla ne iš tingumo, o iš nerimo ar užduoties baugumo, todėl ir įveikti jį reikia ne barimu, o gudresne taktika.
Suprask, kodėl atidėlioji
Atidėliojimas beveik visada slepia nemalonų jausmą, kurio vengiame. Užduotis atrodo per didelė, per sunki ar nuobodi, ir smegenys renkasi trumpalaikį palengvėjimą — bet ką, tik ne tai. Suprasti šį mechanizmą svarbu, nes kova ne su tinginyste, o su vengimu reikalauja visai kitų priemonių.
Kartais už atidėliojimo slypi ir baimė suklysti. Jei bijai, kad nepavyks gerai, lengviau visai nepradėti, nes tada nėra ir nesėkmės. Atpažinus šią baimę, ją lengviau nuraminti mažu pirmu žingsniu.
Suskaidyk užduotį iki mažų žingsnių
Didelė užduotis baugina, o baugu atidėti. Todėl vietoj neaiškaus tikslo „mokytis egzaminui” susiskaidyk jį iki konkretaus, mažo žingsnio, kurį galima padaryti iškart. Perskaityti vieną skyrių ar išspręsti tris uždavinius atrodo daug mažiau grėsmingai nei visa krūva iš karto.
Svarbiausia yra pradžia. Dažniausiai sunkiausia būtent pradėti, o įsibėgėjus darbas pasidaro lengvesnis savaime. Todėl tikslas gali būti tiesiog pasėdėti prie knygos penkias minutes — dažnai jos virsta valanda.
Išbandyk Pomodoro techniką
Vienas paprasčiausių būdų susikaupti — italo Francesco Cirillo sukurta Pomodoro technika. Jos esmė paprasta: dirbi susikaupęs dvidešimt penkias minutes, tada darai trumpą penkių minučių pertrauką, ir taip kartoji keliais ratais. Trumpas, aiškus laiko tarpas smegenims atrodo pakeliamas, todėl pradėti daug lengviau.
Šis metodas veikia dėl kelių priežasčių. Ribotas laikas mažina baimę, o žinojimas, kad pertrauka arti, padeda ištverti nemalonią pradžią. Be to, matomas nudirbtų ratų skaičius suteikia pojūtį, kad iš tikrųjų judi į priekį.
Pašalink trukdžius ir būk sau geras
Didžiausias mokymosi priešas dažnai guli šalia ant stalo. Telefonas su nuolatiniais pranešimais suardo susikaupimą greičiau nei bet kas kitas, todėl mokydamasis padėk jį toli arba išjunk pranešimus. Aplinka, kurioje mažiau pagundų, savaime mažina atidėliojimą.
Galiausiai nesibark už kiekvieną suklupimą. Kaltės jausmas dėl atidėto darbo dažnai tik sustiprina vengimą ir suka ratą toliau. Kur naudingiau tiesiog grįžti prie mažo kito žingsnio — nes progresą kuria ne tobulumas, o sugrįžimai prie darbo po kiekvieno paslydimo.